Jei nebus imtasi priemonių prieš šalies kaštonus užpuolusią kaštoninę keršakandę, po 5 metų šių medžių gali nebelikti, teigia entomologai. Specialistai, aiškindamiesi, kodėl šalies kaštonai vidury vasaros atrodo pernelyg parudę ar visai be lapų, nustatė, kad Lietuvoje šiuos medžius puola neseniai mūsų krašte paplitę mikrodrugiai – kaštoninės keršakandės.

Miškuose visais metų laikais gausu žmonių. Ypatingai daug lankytojų miškuose sulaukiama vasaros atostogų, uogavimo bei grybavimo sezonų metu. LR miškų įstatymo 8 straipsnis numato, kad žmonės turi teisę laisvai lankytis miškuose, riešutauti, uogauti ir grybauti išskyrus teisės atvejais numatytus atvejus bei apribojimus.

Aplinkos ministerija 2010-08-16 informuoja, kad galimybę veiksmingiau kovoti su bebrais, kurie padaro daug žalos miškams, pasėliams, pievoms, teikia aplinkos ministro nustatyta nauja šių gyvūnų populiacijos gausos reguliavimo tvarka. Ji neseniai buvo priimta siekiant apsaugoti nuo laukinių „inžinierių“ daromos žalos laukinę augaliją bei gyvūniją ir natūralias jų buveines, pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitas nuosavybės rūšis.

Lietuvosmiskai.lt komentaras:aplinkos ministro 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. D1-378 rasite čia...>>>

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų.Trečiadienį miškininkai savaitgalio škvalo padarytus nuostolius miškams apžiūrėjo iš paukščio skrydžio ir liko apstulbę. Medžiai išvartyti ištisus kilometrus, o padaryta žala gali būti dvigubai didesnė nei skaičiuota iki šiol,- informuoja 2010 08 11 LTV Naujienų tarnyba.

Naktį iš š.m. rugpjūčio 7 į 8 d. praūžęs škvalas Lietuvos miškams pridarė didžiulių nuostolių.Tačiau savavališkas "pasimalkavimas" svetimuose miškuose piktnaudžiaujant susidariusia padėtimi - baudžiamas ir net gyvybei pavojingas.